Iš R. Tagorės ciklo "Paklydę paukščiai"

VII.
Smėlis tavo kely prašo tavo dainos
Ir tavo judesio šokantis vanduo.
Ar pakeisi jų raišumo naštą?

XXIII.
„Mes, šiugždantys lapai,
savo balsu atsiliepią audrom,
bet kas tu, tokia tyli?“
„Aš tik gėlė“.

XXVIII.
O Groži, surask save meilėje,
Ne veidrodžio meilikavime.

XLII.
Jūs šypsojotės ir kalbėjot man niekus,
Ir aš jutau,
Lyg to būčiau laukęs ilgai.