iš A. Alekseičiko "Žmogaus silpnybių psichologijos"

Laisvė. Asmenybė tuo laisvesnė, kuo geriau sugeba save reguliuoti - silpninti ar stiprinti suvokimą, jausmus, atmintį, savo "Aš", veikti išorinį pasaulį. Šių pastangų rezultatas - įgytas pastovumas.

Užmiršimas. Psichikos aktyvumui palaikyti, itin svarbu, kad sąmonėje arba 'netoliese' būtų tik svarbiausi procesai. Kitaip jie trukdys vienas kitam. Todėl pasirinktinai užmirštama visa, kas nereikalinga. Užmiršti padeda švieži įspūdžiai, aktyvi veikla, nauji jausmai ir pan.

Kai kurios asmen silpnybės.
Lengvabūdiškumas. Lengvabūdžiai neretai apdovanoti gera atmintimi, jie gerai mokosi. Šie žmonės daug ką žino, sugeba, tačiau visa tai nesusieta į visumą, nesusisteminta, nepraturtinta savo mintimis. Šie žmonės neturi gilių dvasinių poreikių. Sudėtingesnėje situacijoje jie gana greitai išsiduoda, nes iš tikrųjų nesugeba logiškai protauti ir stokoja tikro originalumo. Jie dažnai įsipainioja į nemalonias istorijas, bet dėl to nelabai sielojasi, nes nesupranta savo klaidų rimtumo. Tokio būdo priežastys - perdėta globa, lepinimas, nuo pat vaikystės suvaržyrta laisvė rinktis, įpratimas tenkintis gatavais sprendimais, bendravimas vien tik su suaugusiais.....

Egoizmas. Tai rūpinimasis pirmiausia ir visuomet tik savo interesais, be to, dažniausiai kitų sąskaita. Egoistui sunku palaikyti tvirtą, gilų ir nuoširdų ryšį su kitu žmogumi. Egoizmas trukdo suprasti kitus žmones. Juk daugumai būdings nuoširdus domėjimasis kitais ir dėmesys aplinkiniams, meilė, pastangos būti objektyviems, o egoistui sunku tai suprasti. Todėl jis įtarus, nepatiklus. Jam būdinga gera nuomonė apie save: "Aš geriau suprantu šį pasaulį, kur visi žmonės priešai... Aš protingesnis už kitus... Aš teisingas, bent pats sau nemeluoju..." Egoizmas žaloja asmenybę. Jis rodo, jog asmenybė ne tik silpna, bet ir turi asocialių bruožų - bijo gyvenimo, nemoka gyventi, bendrauti, padėti kitiems ir būti verta kitų pagalbos.

Melas. Tai bene dažniausia ir gana sudėtinga žmogaus silpnybė. Melas pagal savo formą esti produktyvus ir neproduktyvus; mišrus; paprastas, išbaigtas ir sudėtingas, neišbaigtas; atviras; išreikštas žodžiu ar elgesiu (intonacija, emocine reakcija, nutylėjimu). Produktyvusis melas: perdėjimas, detalių prikergimas, prasimanymas. neproduktyvusis melas: menkinimas, detalių nuslėpimas, visiškas nuslėpimas. Melas yra "vaistas", kurį žmogus ima vartoti, kai yra nepasiruošęs tiesai. Būdų išlikti teisingam yra kur kas mažiau nei meluoti. Tačiau tik tiesa padeda tobulėti.

Uždarumas. Jo ištakos įvairios: padidėjęs jautrumas ir drovumas, nepilnavertiškumo kompleksas ir gyvenimiškos patirties stoka, nemokėjimas bendrauti ir kt. Bendravimas - puiki jausmų mokykla. Jis ne vien mus turtina, bet tam tikru mastu net reguliuoja poelgius.

Silpna valia. Valią sudaro keli elementai: veiksmo įsivaizdavimas; jo padarinių įsivaizdavimas; veiksmo ir padarinių apgalvojimas; tinkamo veiksmo pasirinkimas; vykdymas; jausmai; įgūdžiai. Jei silpnas bent vienas elementas, silpsta ir valia. Kad valia silpnoka, rodo ir mūsų neryžtingumas, ir atkaklumo stoka vykdant savo paties nutarimą. Norint stiprinti valią, reikia stiprintį vieną iš elementų, tarkim sužadinti jausmus ar įgūdžius. Didelė klaida manyti, kad valią stiprina...užsispyrimas. Deja, ne vienas bando ją treniruoti šiuo netikusiu būdu, stengdamasis žūt būt padaryti, ką benutartų.

Čia dar apie vyro ir moters santykius lašelis.
Vyras ir moteris užsikrečia tuo, ko neturi pats, sušvelnina savo aštriuosius kampus, kurie buvo susidarę, bendraujant su įvairiais žmonėmis arba gyvenant vienatvėje. ... Vyro ir moters skirtumai stimuliuoja psichiką. ... Vyras darosi dar vyriškesnis, moteris įgyja naujų moteriškumo bruožų. ... Asmenybės turi atitikti viena kitą, kad galėtų ir norėtų papildyti bei stimuliuoti partnerį. ...