Pirmas dalykas, kurį noriu, kad suprastumėte, jei tikrai norite nubusti, yra tas, kad jūs nenorite nubusti. Pirmas žingsnis į nubudimą yra pakankamas sąžiningumas pripažinti sau, kad jums tai nepatinka. Jūs nenorite būti laimingi. Norite mažo testuko? Pabandykime. Tai užims jums ne daugiau nei vieną minutę. Galite užmerkti akis, kol jį atliksite, ar būti atsimerkę. Tai neturi didelės reikšmės. Pagalvokite apie kažką, ką jūs ypatingai mylite, kam esate labai artimi, kažką, kas jus labai vertina, ir pasakykite tam žmogui mintyse "Verčiau jau aš būsiu laimingas, nei turėsiu tave". Žiurėkite kas atsitinka. "Verčiau būsiu laimingas, nei turėsiu tave. Jei turėčiau pasirinkimą, nėra abejonių, rinkčiausi laimę." Kiek iš jūsų pasijuto savanaudžiais, kai tai pasakė? Daugelis, matyt. Matote, kaip mums buvo išplautos smegenys? Matote, kaip buvo išplautos smegenys galvoti "Kaip galėčiau būti toks savanaudis?" Bet pažiūrėkite, kas iš tiesų savanaudis. Įsivaizduokite ką nors jums sakant "Kaip galėjai būti toks savanaudis, kad pasirinkai laimę, o ne mane?" Ar nesinorėtų atsakyti "Atsiprašau, bet kaip tu galėjai būti toks savanaudis, kad verstum mane pasirinkti tave vietoj manosios laimės?!"
Kartą viena moteris pasakojo, kad kai ji buvo vaikas, jos pusbrolis jėzuitas vedė rekolekcijas Jėzuitų bažnyčioje Milwaukee. Jis pradėdavo kiekvieną konferenciją žodžiais: "Meilės išbandymas yra auka, meilės dydis yra nesavanaudiškumas." Tai neįtikėtina! Aš jos paklausiau " Ar norėtumėte mylėti mane, savo laimės kaina?" "Taip", ji atsakė. Ar tai ne žavinga? Argi tai nebūtų nuostabu? Ji mane mylėtų savo laimės kaina ir aš ją mylėčiau savo laimės kaina, ir štai mes turime du nelaimingus žmones, bet ilgai gyvuojančia meilę.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Smaba išmintingai, tačiau iš esmės tai yra kazuistika. Kitaip sakant, mes pareiškiame:"Mūsų dangiškasis Tėvas yra toks tironas, kuris liepia aukotis, neria nuo manęs paskutinius marškinius ir daro viską, kad tik aš nebūčiau laimingas".:) Deja, tai iš esmės kertasi su Dievo charakteriu, nes Biblija sako:"Aukų ir atnašų tu nenorėjai". Jėzus ant kryžiaus pasakė:"Atlikta". Nėra kitos aukos, nėra kito būdo. Mes arba esame tos aukos dalininkai, arba nešame savo aukas. Jei nešame savo, tada tikrai būsime nelaimingi. Tačiau kodėl tada kaltę suversti Dievui?:)
AtsakytiPanaikintiApie Jėzų pasakyta:"Jis viską gerai daro".
O kaip tau paprastas pavyzdys atrodys. Tarkim tėvai tikisi, kad jų vaikas užaugęs gyvens su jais, bus paguoda senatvėj ir t.t., bet vaikas išvažiuoja gyventi kažkur kitur, gal net į kitą šalį, ir tėvai reiškia priekaištus dėl to, koks jis galbūt nedėkingas, ar kad paliko juos. Kaip manai, ar vertėtų sūnui ar dukteriai grįžti, vien todėl, kad tėvai to nori ir nepatenkinti gyvenimu?
AtsakytiPanaikintiNa Jurgita, manau, kad tėvai neturi teisės žiūrėti į savo vaikus kaip į naminius gyvūnus. Pats turiu vaikų, tai visai tokių situacijų nemodeliuoju.Yra gera pasaka apie tai, kaip varnas varniukus per upę nešė:)
AtsakytiPanaikintiDauguma mūsų problemų kyla iš egoizmo, tiek iš tėvų, tiek iš vaikų pusės. O egoizmas kaip tik ir yra, kai žmogus susikuria "savo", o ne ieško, kas yra Dievo arba ką turi atlikti Dieve. Meilės nei išreikalausi, nei ją įrodysi.Ji arba yra arba ne.Tiesa, kad ji būtų, pastangų reikia.
Tai aš manau tam tekstuke ir kalbama apie tai, kad tu pirmiausia galvotum apie kitą, kad jis būtų laimingas, o ne reikalautų aukotis ir pan. O jau jei kas pasirenka aukojimąsi, tai savo valia.
AtsakytiPanaikintiNu ne visai, kiek žinau tą teologinę sistemą, tai nubrėžiama tokia oro linija, kurios nei jie nei kiti pasiekti negali ir gyvenimas tampa teorinio svarstymo dalimi. Man geriau gyventi realiai, kitap sakant žiūrau pirmiausia sau po nosim:)
AtsakytiPanaikinti