Kaip išlikti optimistu, jei aplinkybės klostosi labai nepalankiai? Tarkime, nerandate darbo, neišlaikote egzamino, Jus palieka mylimasis arba mylimoji? Pozityvioji psichologija neskelbia, jog reikia visiškai paneigti savo jausmus ir tuoj pat „mesti iš galvos blogas mintis“. Jei liūdna arba norisi verkti – paliūdėkite. Bet optimistai neliūdi ilgai. Prastai susiklosčius aplinkybėms, jie bando surasti optimistinę situacijos interpretaciją arba išeitį.
Neturite darbo – apsidairykite, kiek žmonių, net neturinčių sveikų akių, kojų ar rankų, rado darbą. Ilgai nerandate darbo? – juk tai galimybė paieškoti, ko iš tiesų norite, galų gale – galimybė pasigilinti į save (kuriai neturėsite laiko, kai dirbsite). Neišlaikėte egzamino? – puiki proga- pasimokysite, ir geriau įsigilinsite į dalyką. Paliko mylimoji ar mylimasis? – geriau anksčiau negu vėliau, o savo laimę dar surasite.
Martinas Seligmanas pataria, nepalankiai klostantis aplinkybėms, užsiimti tais dalykais, kurie teikia džiaugsmą, malonumą, kelia nuotaiką, sudomina. Jis pataria išblaškyti dėmesį, užsiimant tuo, ką tikrai patinka veikti.
Kelly teigia, kad jei žmogus nesijaučia laimingas, vadinasi jis yra nepakankamai kruopštus mokslininkas. Tai yra, jis daro nepakankamai pagrįstas išvadas apie gyvenimą. Pavyzdžiui, išvada „visi – apgavikai” nėra mokslinė, nes žmonės nėra vienodi. Jei kas nors Jus apgavo kartą, du, ar net septynis kartus, tai dar nereiškia, kad neįmanoma sutikti žmogaus, kuris yra sąžiningas ir bus Jums ištikimas.
Kelly nuomone, mes į pasaulį žvelgiame per asmeninius konstruktus. Asmeniniai konstruktai – tai tam tikros nuostatos. Kai naujos žinios patvirtina turimus konstruktus, mes jas lengvai priimame, o kai prieštarauja – priimame labai sunkiai.
Sakote, Jums visada blogai sekasi? – taip būti negali. Net jei žmogus neturi darbo, mylimo žmogaus, pinigų – anaiptol tai nereiškia, kad jam sekasi blogai, ir kad jis iš ateities nebegali tikėtis nieko gero. Jei Jums šiuo metu blogai – suvokite, kad tai tik laiko atkarpa nuo A iki Z, ir šis laikas praeis. Kad jis greičiau praeitų, turite įdėti tam tikrų pastangų. Bet pati pradžia - švelni meilė sau.
Laimė - stiprus ir patvarus pasitenkinimo gyvenimu jausmas, kurį lemia ne išorinės aplinkybės, bet nuostata, jog sugebėsite kūrybiškai pasinaudoti viskuo, ką atseikės gyvenimas - ir tuo, kas gera, ir tuo, kas bloga (Foster R., 1999).
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
"Net jei žmogus neturi darbo, mylimo žmogaus, pinigų – anaiptol tai nereiškia, kad jam sekasi blogai" - leiskit paklausti, ką kita be šito tai dar reiškia?:) Oi tie mūsų psichologai, gėda ir skaityti. Va čia Jurgita, tikros "vėjų dainos":)Aš žinau, kaip yra. Klausimas, kaip padaryti kitaip? Kiek girdėjau nuo pozityvaus mastymo dar niekas nepraregėjo, netapo pavalgęs ar ištaisė žlugusią santuoką. Mąstydami "pozityviai" mes nekeičiame nei aplinkos nei savęs, tai tiesiog mums labai priimtina saviapgaulės forma. Žinau tai asmeniškai. Tokia "psichologija" ar "mokslas" - rodo tau miražą, kurio niekada nepasieksi. Blogiausia, kad mums patinka save apgaudinėti. Tai mano nuomonė, prašom nepykti:)
AtsakytiPanaikintiLinai, kazkaip tu nemyli tu psichologu :)) o as anksciau labai nemylejau, taciau dabar esu susidarius nuomone ir yra tam tikros kryptys psichologijoj, kurios neglosto ir nesako, viskas bus gerai ir pan., bet parodo problema, ir pasako, stop, cia tavo stereotipas, varyk ji lauk, ieskok prasmes ir pan. man juokingi tokie pasakymai kaip 'jai/jam nenusiseke gyvenimas'. ka reiske nenusiseke?? gal tai kaip tik atnes jai/jam prasme, tokia situacija gal pades kazka atrasti ar dar nezinia ka parodys. o mes tuoj i savo zmogisko mastymo remus... sekasi, nesiseka. gali galvot kad nesiseka, sedet, verkt ir laukt kol nuciuos stogas. o gali kitaip ziuret ir po truputi graziai ieskot iseities. na, matai, taip dar nebuvo, kad sedeciau visai be duonos, tai gal lengva kalbeti.... taciau kol esam sveiki, nezinau ar jau visai taip mirtinai prapulsim. bus matyt. papasakosiu kazkada, kuo baigsis mano tas nelinksmas nuotykis... del prarastu santykiu. matyt jau tiek isskaudeta praeity, kad kazin ar bebutu tiek skausmo. stengiuosi neprisiristi, nepaisant to, ar yra 'kelnes' salia, ar ne.
AtsakytiPanaikintiNa Jurgita, jaučiu, kad eini per pakankamai sunkų periodą ir viskas tau atrodo taip sudėtinga, taip lyg būtum palikta viena kažkur laukuose. Bet sakai sau - aš nepasiduosiu, tereikia išbūti ir iškentėti, kažkaip pasikeisti, nors atsakymų ir nėra ir negali būti.
AtsakytiPanaikintiPirma, ką turiu tau pasakyti - kentėti visiškai nebūtina.
Antra kiek save betobulintum, nepavyks visko išmesti iš širdies.
Klausi, kur yra atsakymas iš tavo beprasmybės, kur yra jėga, kuri gyvenimą daro gyvenimu, ar Dievui tas pats, kas su tavim vyksta?
Atsakysiu aš - ne tas pats. Vienas žmogus paaukojo save už tave. Dievo atsakymas tau - Jėzus ant kryžiaus. Jis mirė už tavo nuodėmes, už visas nuodėmes, kurios ir sukrovė tau tokį kraitį ir žaloja viską. Turį atgailauti ir jų atsiratyti. Visas tavo chaosas bus paimtas ir pakeistas greičiau, negu tu įsivaizduoji, kai padarysi Jo siela išpirka už savąją. Tiesiog pasimelsk:"Viešpatie Jėzau, duok man naują gyvenimą. Tavo kraujas tekėjo už mane, tavo žaizdomis esu išgydyta. Priimu tavo gyvenimą į save. vesk mane, mokykyk mane nuo šiol gyvensiu tau. Amen".
Melskis tikėjimu, ir Jėzus ateis ir įvykdys tai, ko tu prašei, nes Jo valia - amžinasis gyvenimas, o jo karalystė - teisumas, džiaugsmas ir meilė. Ateis Jo karalystė į tave, visa kita išsilakstys.
(Atleisk, kad aš taip be skrupulų,tiesiog tai vienintelis vaistas, kuris išvaduoja žmogų, o ne pridengia jo skausmą lapais ir laiku, gali ištrinti šitą komentarą)
Kažkaip čia panašėja į sektantų klubą :)))) ne dėl to, ką pasakei, bet dėl pernelyg perdėto ir dažno Jėzaus vardo minėjimo. Kaip anksčiau būdavo tikėjimo žodis 'jėzus tau sako, būk su jėzumi, paklausyk jėzaus, jėzus tave išgydys' nu ir t.t. Man rods jam nepatiktų kažkaiptais... :) Paprastas gi jis buvo, kuklus... Ką aš žinau, ar reik labai jau kišt visur. Maldos maldomis. Viskas gerai toj vietoj. Tik nereik čia kaip kokį burtininką pateikti. Tam mums ir duotas protas, ir mūsų kūnas taip sukurtas, kad egzistuoja įvairūs procesai, tam tarpe ir psichiniai, kuriuos gali neigti, o gali priimti kaip neišvengiamą savo dalį. Ir mokslas padeda saugoti tiek kūno, tiek psichikos sveikatą... Gali sėdėt ir nesigydyti, ir tik sakyti 'jėzus mane pagydys'. Bet gal jis tam ir atsiunčia kažkokių mokytojų, knygų ir kt. dalykų, kurie padeda gyti, matyti pasaulį šviesesnį ir pan. Privedus iki absurdo (kas dažniausiai padeda pamatyti situaciją), matytume, kad išvis nereikia nei medicinos, nei darbo, nieko, tik kalbėt maldeles ir laukti iš dangaus kol nukris maišas pinigų ar iš niekur atsiras gera nuotaika ar pasveiksim ar dar kažką. Visgi kažką turime daryti ir pozityvaus, prie to, kad meldžiamės. Neįtikinau žinoma, bet apgyniau savo poziciją. :)
AtsakytiPanaikintinu kurgi neįtikinsi, paskyk sektantas ir minia išsilakstys:) aIŠKU, KAD NEATRODYTŲ ĮTARTINAI GALIMA NAUDOT kAZIMIERO, aNTANO, Budos ar Saibabos ir kitų šventųjų vardus, tadu busi "normoj", bet ir tada nebūsi, nes pas mus sekuliaru, viskas sekuliaru ir padoru. Išties, ka begaliu patarti tokiai žinančiai, kaip gyventi ir kas yra normalu, o kas ne, koks turi būti Jėzus, o koks neturi, ką Jis gali, o ko ne,kokios yra maldos ir t.t. moteriai? turbūt nieko. Poziciją tikrai apgynei ir man tik pasimokyti iš tavys, kaip viską reikia vertinti ir netapti sektantu. Juk tai didžiausia gėda, ar ne?:)
AtsakytiPanaikinti:) nenorėjau nuskambėt kaip visažinanti. tik man arčiau širdies jėzuitiška laikysena. be to, yra labai gera knygelė išėjus apie maldą. kokia maldos rūšis kiekvieno charakterio tipui tinka, ir kokias rekomenduojama išbandyti. Meditacinė, bendruomeninė, pateikiamos ivairios praktikos... nu žodžiu. bet malda nėra burtų lazdelė. aišku, reikia užmegzti, palaikyt ryšį su Dievu ir tam ji reikalinga. Būna, kad susitaikęs su savim ir pasauliu žmogus pasveiksta ar pan. per atstumą žiūriu į tuos atvejus kai per charizmatikų pamaldas kažkas krenta iš padų... bet žinau, kad taip būna. kiekvienam savo...
AtsakytiPanaikintibe to, apginti tą savo poziciją man norisi, nes jei komentuoji, nuolat su kažkuo nesutinki. tai natūraliai tada priešinga reakcija kyla. jei jau nesutampa tos mūsų nuomonės, tebūnie. niekad ir nesutaps.
o dėl tų sektų, tai kokia man čia gėda, tik gaila žmonių, kurie būna nukentėję nuo jų veiklos. O tokių yra.