Aš kalbėjau apie tai, kad mes nenorime būti laimingi. Mes norime kitų dalykų. Arba apibrėžkim dar tiksliau: Mes nenorime būti besąlygiškai laimingi. Aš pasiruošęs būti laimingu su sąlyga, jei turiu tą ar aną ar trečią dalyką. Tačiau tai yra tas pats, kas pasakyti savo draugui ar Dievui ar kam kitam "Tu esi mano laimė. Jei Tavęs negausiu, atsisakau būti laimingu." Labai svarbu tai suprasti. Mes neįsivaizduojame, kad galime būti laimingi be šių sąlygų. Tai pakankamai tikslu. Negalime įsivaizduoti esą laimingi be jų. Mes buvome mokomi iškeisti laimę į jas.
Taigi, tai pirmas dalykas, kurį turime padaryti, jei norime nubusti, kas reiškia tą patį, jei sakytume, jog norime mylėti, būti laisvi, jei norime džiaugsmo, taikos ir dvasingumo. Šia prasme, dvasingumas yra praktiškiausias dalykas visame plačiajame pasaulyje. Aš kviečiu kiekvieną pagalvoti apie labiau praktišką dalyką nei dvasingumas, taip kaip aš jį apibrėžiau - ne pamaldumas, ne atsidavimas, ne religija, ne garbinimas, bet dvasingumas - nubudimas, nubudimas! Pažvelkit į širdžių skausmus aplinkui, pažvelkit į vienatvę, pažvelkit į baimes, painiavą, konfliktus žmonių širdyse, vidinius konfliktus, išori nius konfliktus. Įsivaizduokite ką nors, nurodantį būdą kaip iš to išeiti. Įsivaizduokite ką nors, kas parodė jums būdą sustabdyti šį didžiulį energijos, sveikatos, emocijos siurbimą, kuris ateina iš šių konfliktų ir maišaties. Norėtumėt šito? Įsivaizduokite kažką, kas parodė mums būdą, kaip mes galėtume iš tiesų mylėti vienas kitą, būti taikoje ir meilėje. Ar įsivaizduojate kažką labiau praktiško? Tačiau, vietoj to, jūs turit žmones galvojančius, jog didysis verslas yra praktiškiau, politika yra praktiškiau, mokslas yra praktiškiau. Kokia gi nauda iš žmogaus nusiuntimo į mėnulį, kai mes negalime gyventi žemėje?
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą